BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Akcija

http://www.delfi.lt/news/daily/hot/article.php?id=17506625

Iškrypėliai boikotuoja “Heinz”. Būkime normalūs žmonės, pirkime “Heinz”
produktus, taip parodydami, kad jokie pederastai mus čia nevadovaus.

Rodyk draugams

Alus yra gerai

1. Alus apsaugo nuo infarkto

Tyrimai rodo, jog alaus mėgėjams infarkto tikimybė 40-60 proc. mažesnė
nei abstinentams. Optimalus kiekis – pusė litro alaus per dieną.

2. Alus saugo ir nuo insulto

Aluje esančios naudingos medžiagos neleidžia raudoniesiems kraujo
kūneliams sudaryti trombų, todėl insulto tikimybė tampa mažesnė.

3. Alus reguliuoja kraujospūdį

Olandijos ir Harvardo (JAV) universiteto mokslininkai ištyrė, jog saikingas alaus vartojimas mažina kraujospūdį.

4. Alus padeda išvengti diabeto

Alaus mėgėjai rečiau serga diabetu, nes šis gėrimas gerina angliavandenių apykaitą, skatina insulino gamybą.

5. Alus gerina atmintį

JAV mokslininkai ištyrė, jog alus gerina gebėjimą įsiminti informaciją, o geriantys alų rečiau serga Alzhaimeriu.

6. Alus stiprina kaulus

Alus teigiamai veikia kaulams reikalingų medžiagų apykaitą ir gali apsaugoti nuo osteoporozės (trapių kaulų).

7. Geriantys alų gyvena ilgiau

Išgeriantys vieną ar dvi stiklines alaus per dieną gali tikėtis
ilgesnio gyvenimo. Šį faktą patvirtino 50 tyrimų. Tai lemia aluje
esančios širdžiai naudingos medžiagos.

8. Alus saugo nuo viduriavimo

Į alaus sudėtį įeina pieno ir acto rūgštys, neleidžiančios daugintis viduriavimą sukeliančioms žarnyno bakterijoms.

9. Alus padeda įveikti stresą

Monrealio universiteto mokslininkai teigia, jog užsiėmę žmonės, kurie
retkarčiais paragauja alaus, patiria mažesnę įtampą nei jų negeriantys
kolegos.

10. Alus trukdo susidaryti tulžies ir inkstų akmenims

Helsinkio mokslininkų išvados rodo, jog kasdien išgeriant po stiklinę
alaus gaunamas pakankamas magnio kiekis, kad tulžies ir inkstų akmenų
susidarymo tikimybė sumažėtų 40 proc.

11. Alus padeda nuo nemigos

Apyniai yra natūrali raminamoji, nervus atpalaiduojanti priemonė. Todėl stiklinė alaus vakare padeda greičiau užmigti.

12. Alus saugo nuo vėžio

Aluje yra polifenolių, kurie padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius
radikalus ir neleidžia atsirasti augliams. Pagrindinis aluje esantis
polifenolis (xanthohumol) trukdo jau atsiradusiam augliui naudoti
proteinus ir toliau vystytis. Tačiau daugiau nei dvi skardinės alaus
turi priešingą poveikį.

13. Alus padeda išsaugoti skaisčią odą

Aluje esanti folio rūgštis, vitaminas B3, niacinas skatina odos regeneraciją. Todėl oda tampa lygi ir glotni.

14. Alus padeda išvengti peršalimo

Karštas alus padeda išvengti peršalimo. Miežiuose esančios medžiagos
gerina kraujotaką, palengvina kvėpavimą, mažina sąnarių skausmą,
stiprina imuninę sistemą. Receptas: skardinę alaus įstatyti į karštą
vandenį ir palaukti, kol ji sušils. Arba alų išpilti į puodą, įdėti
keturis šaukštus medaus ir tuomet pakaitinti.

15. Nealkoholinis alus – tinkamas folio rūgšties šaltinis nėščiosioms

Folio rūgšties trūkumas gali būti vaisiaus vystymosi sutrikimų ir
priešlaikinio gimdymo priežastis. Litre alaus yra daugiau nei trečdalis
folio rūgšties dienos normos. Todėl nėščiosios gali vartoti
nealkoholinį alų kaip maisto papildą.

16. Alus gerina apetitą

Karčiosios apynių medžiagos, angliarūgštė ir alkoholis esantis aluje skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir gerina apetitą.

17. Alus saugo nuo opaligės

1,5 litro alaus per savaitę trukdo daugintis bakterijoms (Helicobacter
pylori), kurios sukelia skrandžio gleivinės uždegimą, todėl pavojus
susirgti opalige sumažėja.

18. Alus greitai numalšina troškulį

Alus puikiai malšina troškulį: kadangi aluje yra alkoholio,
angliarūgštės ir įvairių druskų, jis greičiau įsisavinamas nei
paprastas vanduo.

19. Alus padeda numesti svorį

Naujausi tyrimai rodo, jog žmonės, kurie išgeria šiek tiek alaus rečiau
nei abstinentai turi antsvorio. Taip yra todėl, kad alus pagreitina
medžiagų apykaitą. Be to, stiklinė alaus turi mažiau kalorijų nei toks
pats kiekis obuolių sulčių.

20. Alus gerina sportinę formą

Italijos sporto medikai ištyrė dvidešimt sportininkų mėgėjų mėnesio
pradžioje ir pabaigoje. Visą tą laiką jie kasdieną išgerdavo litrą
alaus. Rezultatai: nors testams atlikti prireikė daugiau laiko, tačiau
jų rezultatai buvo tikslesni.

21. Alus gydo uždegimus

Insbruko (Austrija) medicinos universiteto profesoriaus Dietmaro Fuchso
vadovaujami mokslininkai įrodė, jog alus slopina kraujyje vykstančius
procesus, galinčius sukelti uždegimą.

22. Alus – plaukų grožio šaltinis

Aluje yra daug mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurie suteikia
plaukams tvirtumo ir žvilgesio. Patartina alumi skalauti plonus,
trapius plaukus, jie taps gražesni. Nesibaiminkite alaus kvapo: jis
dings po kelių minučių.

23. Nealkoholinis alus skatina motinos pieno gamybą

O ir patys pagalvokit - kas gali būt geriau, nei sėdėt kokiam ajax’ę per eurochampą ir žiūrėt futbolą, gert alų su draugais.

Rodyk draugams

Didžiai nusistebėjau žmonių kvailumu

O aš prieš nelygybę.

Prieš,tuos kurie menkina ir niekina rusus,žydus ect.

Tai RACIZMAS.

Nesvarbene - 2008-06-22 12:44

Fantastika. Čia komentaras į šiandienos įrašą. Dėl pirmos dalies, tai kadangi neargumentuota, tai nieko ir nesakysiu.
Bet va kai mieli žmonės tikintys mass media pabando kažką argumentuoti, tai lūžti galima iš kėdės.
Nuo kada rusai, žydai yra atskira rasė?

Rasė – istoriškai susiformavusi biologinė ir teritorinė žmonių grupė, turinti paveldimų išorinių požymių.
šskiriamų rasių skaičius įvairiais laikais labai skyrėsi. Tradiciškai nuo Linėjo laikų išskiriamos trys pagrindinės rasės:

Tauta - skaitom čia.

Žmonės mažiau žiūrėkit televizorių ir galvokit patys. Baikit su tais stereotipais, kad vienas dalykas yra blogas.
Nėra visiško blogio, kaip ir visiško gėrio.

Rodyk draugams

Anekdotas ir apie moteris

Kas blogiau nei holokaustas?

6mln žydų.

Na o dabar prie reikalo.
Šiandien grįžau iš Ju. gimtadienio, apie jį per daug nepasakosiu, tik tiek, kad nuotykių užteko.
Šiandien ryte prie alaus kilo tokia diskusija apie moteris.
Pvz būna visokių pajuokavimų apie tai, kad moterys nėra lygios vyros ir panašiai.
Aš niekad nepasisakiau už lygybę. Aš esu už pripažinima, kad vieni daro
vieną geriau, kiti kitą. Vienur geresni vieni, kitur kiti. Ko pasekoje
moteris gali būt aukščiau už vyrą.
Na tai va tokia situacija:
Ju. pasakė - vyrai kiaulės(ar tai paršai).
Po to vienas vyras, kurio vardas man pastoviai užkrenta pasakė, kad
moteris yra žmogaus papuošalas. Kilo šiokia tokia diskusija, žinoma Ju.
tie žodžiai nepatiko.
Aš apie tai nieko tada nesakiau, bet galvojau. Yra tikrai daug tokių,
kurios save laiko kaip prekę, papuošalą. Tai dalinai galima sutikti.
Kitos yra kovotojos už save/kitus/etc. , jos yra kitokios. Dar kitokios
yra dar kitokios. Jei save pateiki, kaip prekę, tai nemanau, kad reiktų
pykti. Mielos fyfos būtent taip ir turėtų elgtis. Kiti yra asmenybės(ar
bent dalis jų).  Tai va, tokia mano pozicija.

Važiuoja 5 žydai autobusu
per kalnus, staiga autobusas nulekia nuo skardžio, gyvų nelieka…
Gaila… Į autobusą dar 10 žydų būtų tilpę.

Rodyk draugams

Homofobija

Homofobija - baimė šauti/šaudyt (į) pederastus.

Rodyk draugams

Karo dūmai

Vakar naktį, po žvaigždėtu dangu, rūkant balkone ant fotelio gimusi daina.

Karo dūmai po kraštą jau sklendė,
Artėjo kova už mūsų namus.
Senoliai galvojo, ir priešai žinojo -
Greit veršis į mūsų tėvynės laukus.

Čia mūsų bočiai alų midų gėrė,
Pavargę nuo sunkių žemės darbų.
Naminę girą gėrė ir lietuvius kėlė
Aukčšiau visų pasaulio tautų.

(priedainis)
Už saulę, už šeimą, už gimtąją žemę
Mes stosim į kovą mūrų vienu.
Už šviesią ir gražią lietuvišką Lietuvą,
Mes stosim kaip vienas, ir žūsim kartu!

Su saule užgimę jie Lietuvoje užaugo,
Juos žemė augino kariais Lietuvos.
Ir ėjo jie ginti mūsų žemelės,
Nuo kitataučių žiauriųjų nasrų.

Berneliai kovojo, mergelės jų laukė,
Sugrįžo tąkartą jie į namus.
Apgynė jie šalį ir niekam neleido
Užmiršti mūsų lietuviškų šaknų.

(priedainis 2x)

Rodyk draugams

Kilkim žaibu

Reik pabandyt susidėliot prisiminimus.
Kaunas, atsisvekinimas su Gi. , susipažinimas su Em. , tada su Sn.
susitinku prie iki. Apsiperkam, išsikeičia snier pinigus ir važiuojam
27mikru iki stoties. Atvažiuojam likus ~1h iki traukinio, man duoda
paskaityt kai perku bilietą parulskio kūrybos.
Keista - nėra jokių metalistų. Bet neilgam. Iš už tolumos pamatome 3
nematytus kauniečius kožan volasatus. Susipažįstam, bet pokalbis
nesiriša. Na važiuojam. Atsisėdom, jau daryt alų, o ten patikrinus
bilietus ateina kontrolierė ir sėdasi. Na ką - mes su metalais kitur.
Tada vėl ateina, atsisėda bet greit pabėga. Ir nebesirodo iki kelionės
pabaigos.
Nuvykstam per kelias valandas iki Šiaulių, iš ten į joniškį. Šiaulių
stotį susipažįstam su skinu An. Debilas vairuotojas nesustoja prie
plūgo brolių. Tada atvykę joniškin nueinam į norfą, apsiprekinam.
Susipažįstam su dar 2metalais, kurie pavaišina alum. Visi ~8žmonės
keliauja, tie 2metalai atsilieka. Taip po ilgo ir sunkaus žygio, kai
sunkoka kuprinė spaudžia pečius nusigaunam į vietą.
Na ką - pasistatom dalį palapinės, nusprendžiam, kad bus gerai. Nu ir
einam gert. Susitikom su kauniečiu Ka. Sn. puola uodai, manęs ne.
Nueinam į sceną medinę, ten sėdim, geriam. Prieina klaipėdietis,
pasišnekam apie tai, kad nereik būt bukagalviu. Nu geriam bokalą, dar
bokalą  ir dar bokalą. Tamsu, su tuo skinu An. blūdinam, geriam.
Nebėr alaus, bet senis sako žino kur jis. Mes jam po litą sumetėm, jis
parodė kur. Sėdim, geriam, apie kažką šnekam. Galiausiai po 7 plūgo
brolių bokalo užsimanau pailsėti ant suoliuko. Taip ir padarau. Po to
einam prie laužų, galiausiai einu miegot.
Labai lievai išsimiegojau. Miegojau iki 11kos, pabudęs labai norėjau
gert. Nu atsikėlėm, einam kažkur, susitinkam kaunietį Ap. jis duoda
energetinio gėrimo, tai jaučiuos po to normaliau. Na ir pradeda rinktis
Kaunas. Na visi pasistatė palapines, gėrėm. Pa. smigo, mat nevalgęs ir
be miego buvo. Vėliau mes jį nutempėm į palapinę. O šiaip maistas ten
nebuvo skanus: duona be prieskonių, koja su žirniais irgi ne kokia.
Koncertas: Auli patiko, per Žalvarinį neblogai pasitūsinau, po to
2blęko grupės nelabai suėjo. Obtest’ai turbūt buvo geriausi per vakarą.
Ancient rites visai nieko, bet nepatiko Ju. su Pa. todėl nelabai
klausėm. Nepamenu labai kas dar buvo ten gero. Per nahash pamenu
poginomės. Tą dieną išgėriau apie 5plūgus, nieko nejaučiau. Kepėm dar
tą dieną dešreles. Ėjau miegot 4ta, ilgai sėdėjau prie vieno laužo, kur
grojo su gitara. Daugiau nelabai pamenu iš tos dienos.
Paskutinę dieną išsimiegojau geriau, iki 10h. Linelį radau smigusį, bet
po to atsigavo. Šiaip pablūdinom ir po 12h išėjom joniškio link. Ju.
greit suorganizavo mašiną tranzo būdu, tai paėmė mano kuprinę, iki
Joniškio ėjom 3se. Nu po to susitikom, sn. nusišnekėjo kelis
kartus,  sulaukėm autobuso ir išvažiavom. Važiuot tikrai atsibodo.
O šiaip tai dėkui Ju. su Pa. kurie mane eilinį kartą gelbsti su
cigaretėm. Eilinį draugą jau tikrai būčiau užknisęs, nes jau pačiam
stipriai nemalonu kažko prašyt. Tai va ačiū jiems labai.
Na grįžau, gyvuliukai galvoje, neplautoje 3dienas. Oh. Nenoriu pamatyt
nuotraukų savo. Turbūt būsiu panašios spalvos, kai koks
pajuodėlis.  A taip dar gavau DVD ir cd nemokamai, reiks
artimiausiu metu perduot Ju.
Šiaip festas tikrai patiko, jei ne tiek muzikine prasme, kiek gamta, alus, tikrai gera kompanija, naujos pažintys. Buvo jėga.

Rodyk draugams

Paskui laiko strėlę - Liepos 13 Obelių šilo kautynės

  Vorele po vieną traukėmės į Obelių šilą, į savo gimtąsias
vietas, kur visada atsirasdavo kas pamaitina. Ten turėjome susitikti su Balio
Vaičėno-Liubarto ir Vinco Pupelio-Seniūno vyrais. Mūsų buvo gal apie šimtas
vyrų ir viena sanitarė – aš…
  Sėkmingai pasiekėm Obelių šilą, partizanai susitiko su
artimaisiais. Ten pagyvenome dvi savaites ramiai: aš viriau valgyti, gydžiau
nutrintas vyrų kojas, o jie lopė rūbus, taisė batus, budėjo sargyboje, planavo
savo darbus. Stovyklą įrengėme Lapių kalne, pastatėme palapines. Aikštelėje,
kiek toliau, buvo bunkeris, aplink stovyklą – apkasai. Tiesa, dar ne viskas
buvo baigta, nes būriai pasipildė ir visiems neužteko saugių, kovotojus
dengenčių pozicijų. Kai mes atėjome, čia buvo įsikūrusi Vaičėno kuopa. Vyrai
dar ilgino, kasė griovius aplink stovyklą ir bunkerį.
  Amžinai įstrigęs atmintin vaizdas – partizanų dainos prie
laužo, rytinė malda, atsisukus į saulę. Šilti rytai sudarė ramybės įspūdį, nors
žinojome – ramybė ne ilgam.
  Klausomės ryšininkės žodžių ir tarytumėm atsiduriame
aname laike, legendų apsuptame krašte, kurį trypė ir niokojo svetimi. Kai karas
su vokiečiais baigėsi, Lietuvos kelius užtvindė rusų kariuomenė. Pavargę,
alkani kareiviai vežė iš Vokietijos gamyklų prisiplėštą turtą – įrengimus,
mašinas, varėsi atimtus iš ūkininkų gyvulius tolyn į Rusiją, į begalingai
turtingą, didelę ir amžinai alkaną žemę. Sustodavo kareivių ešelonai ir Obelių
geležinkėlio stotyje. Traukiančios iš Vokietijos rusų kariuomenės paslaugomis
dažnai pasinaudodavo vietinio dalinio kareiviai bei stribai. Tomis dienomis,
kurias atmena Bronė Pupeikytė, kaip tik taip ir atsitiko. Iš Balio Vaičėno
patikėtinio Andriaus dručkaus turimų dokumentų bei išškiliausių dienoraščio
puslapių sužinome, jog būtent 1945 metų liepos 13 dieną, gerokai prieš Obelų
šilo kautynes, atėjęs pamiškės žvalgas Rokunda Vaičėnui pranešė, jog pasekęs
dvi čekistų mašinas: kareiviai važiavo Obelių link, sustojo netoli Obelių ežero
ir pasislėpė miškelyje. Kažko laukia.
   Tai patvirtina ir gyvi Bronės prisiminimai:
  -Mes jutome, jog jau kelinta diena esame sekami. Vėliau
įtarimas pasitvirtino. Tikriausiai vietinis rusų kariuomenės dalinys ir
pulkelis stribų tokio didelio partizanų būrio nedrįso pulti. Laukė
pastiprinimo. Kaupė jėgas ir mūsų vyrai. Būryje buvo jaunas vokietis. Jį, rusų
sužeistą, partizanai rado miške, slaugė, o paskui jis liko su mumis. Į visus
žygius drauge ėjo ir liko ištikimas partizanų kovai. Nelemtą minutę mūsų
vokietis ir keli partizanai sumanė pasiuogauti. Atsargus buvo vokietukas,
tačiau vietinių miškų nepažino ir per toli nuklydo nuo sargybos posto. Pateko į
stribų pasalą. Jau tada, kai žvalgai pastebėjo rusų kareivius prie ežero, buvo
aišku, jog kautynės neišvengiamos: Vaičėnas įsakė visiems ruoštis. Kaip tik
tada pasigedome mūsiškio vokiečio. Obelių stribai, pridaužę vokietį, kartu su
vietinio dalinio kareiviais bei atskubėjusiu pastiprinimu iš grįštančios rusų
kariuomenės privertė jį vesti pas partizanus, parodyti bunkerius. Tačiau
vokietis juos nuvedė tiesiai, kur stovėjo mūsiškė sargyba, neišdavė partizanų.
Sargybiniai davė pavojaus signalą. Išgirdęs įspėjamuosius šūvius Vaičėnas įsakė
gintis, skubiai sunaikinti, kas nereikalinga, paslėpti dokumentus bunkerio
slaptavietėje. Įvyko žūtbūtinės kautynės. Mūsų birutėnai kulkosvaidžiais
neleido pralaužti gynybos pozicijų.
  Buvau bunkeryje,
girdėjau svaidomų granatų sprogimu. Kautynės truko dvi, gal daugiau valandų,
bet man atrodė – amžinybė prabėgo. Partizanai sėkmingai atrėmė stribų ir rusų
kariuomenės puolimą. Paskui sužinojome, kad šių kautynių metu nukautas vienas
sovietų pulkininkas ir septyni įgulos kareiviai. Buvo sužeistų rusų kareivių ir
dalinio štabe, į kurį pataikė partizanų paleista mina. Sako, jog minos
sprogimas sukėlė didelį sąmyšį tarp sovitų. Jie labai greit spruko viską
palikę. Be to, kankinamas vokietis buvo „pranešęs“, jog miškuose susirinkę per
du tūkstančius partizanų. Na, o mūsų vokietis prasidėjus kautynėms metėsi į
partizanų pusę ir sėkmingai iš nelaisvės ištrūko.
  Gerokai vėliau, kai mane suėmė, tai už tą nukautą
pulkininką kankino, kol patys pavargo. Tardė, grasino, reikalavo pasakyti, kas
nušovė pulkininką. Bet… tai buvo vėliau. Tuokart rusai su stribais
atsitraukė. Kai kautynės baigėsi, Balys Vaičėnas pasakė: „mūšis  laimėtas, bet kova dar nebaigta.“ Vyrai
džiūgavo. Buvo gal trečia ar ketvirta valanda dienos, saulė dar aukštai, tačiau
reikėjo trauktis, nes ramybė Obelių šile baigėsi. Gerai žinojome, kad rusai,
papildę gretas, vedini vietinių stribų, dar sugrįš. Ir vėl puls. Nenorėjo vyrai
rizikuoti, reikėjo saugti kiekvieną gyvybę. Nesulaukę tamsos ryžosi trauktis į
Dusetų girią. Žvalgai syrado patogų slėnį, drėgną, priaugusį vešlių paparčių:
čia turėjome sulaukti nakties. Sulindom į šlapią papartyną. Įsakyta visiems
gulėti: nė žodelio, nė judesėlio, vyrams – nerūkyti. Nedaug laiko praėjo,
gulėdami po paparčiais matom: netoliese esančiame miško takelyje kareiviški
batai kilnojasi. Taip tyliai, atsargiai žengia, nė šakelė netrakšteli. Gulėdami
veidu nematėm, tik batus pažeme judančius. Visai šalia pražygiavo. Tai traukė
jau naujai surinktas rusų kariuomenės būrys ką tik įvykusių kautynių vietos
link. Mūsų nepastebėjo, praėjo pro šalį. Gulėjome alsavimą sulaikę. Laimė, per
kautynes mūsų nė vienas nežuvo, o sužeistų buvo nedaug. Vienas kitam kulka tik
odą nubraukė, o du partizanus teko rimtai slaugyti: Stasiui Kligiui peršovė
petį, o Algiui Makutėnui kulka į kulną pataikė. Žaizda nepavojinga, tačiau
eiti  jam buvo labai sunku, tai aš nešiau
jo kulkosvaidį. Ant pečių sunkus kulkosvaidis, rankoje krepšys su vaistais ir
tvarsčiais. Nežinau, kas man suteikė jėgų, net vyrai stebėjosi; „Iš kur ta
mergaičiukė turi tiek stiprybės?“ Kas žino, iš kur ta stiprybė ėmėsi, bet šios
baisios, žūtbūtinės 1945-ųjų liepos 13-osios kautynių dienos nepamiršau.

Rodyk draugams

Draugai

Penktadienis ir šeštadienis tikrai buvo smagus. Penktadienį mačiau
filmą apie skinus ir galerą. Vau. Iš tiesų pagailo galeros, šauni
vieta, kiek žmonių pritraukdavo. Ech, gaila vos kelis kartus ten buvau.
Vėliau susitikau su Kauno neforma krūmuose. Smagiai praleidom laiką,
tada patraukėm antranamio link (O žadėjau negert tą dieną, o ir
finansiškai nepasiruošęs buvau). Du žmonės(pora) pastoviai pykosi, aš
jau galvojau kažkas rimto. Tai antruose buvo gana lieva nuotaika,
paskaičiau ką turėjau (po to visą tą palikau ten netyčia). Po to
susitaikė. Abu jie pastoviai vaišino mane alum,
cigaretėm.Galiausiai  pastatė bokalą alaus, žinojo  kad
finansai kaupiami ant Žaibų, ir šiandien neturiu jų. Galiausiai trečią
kartą  parvežė taksu.  Pirmas - kai susipažinom , po to per
Kauno dienas ir dabar. Visur nemokamai.  Abu yra mano
bendraminčiai, tiek muzikine, tiek politine prasme. Kai šneku su P.
rodos jis sako mano mintis. Aš buvau jiems dėkingas, labai.
Šiandien(na jau formaliai vakar, o neformaliai kita diena prasideda
ryte, kai pabundi iš sapno) buvom kartu gimtadienį, pasišnekėjom
smagiai. Vienas blogai jautėsi, jį jie palydėjo namo.
Esmė tame - jei jiems blogai - ir aš jaučiuosi blogai. Jei man kas būtų
negerai - tikrai jie nestovėtų nuošalį. Po poros dienų(ir ~pusę metų,
kai aš atėjau į “neformą”) galiu pasakyti - jie man yra draugai.
Geriausi iš visos neformos. Dėkui, kad jie yra. Ilgai ir laimingai
gyvenkit kartu.
(Jei pageidausit galėsiu nuotrauką išimti)

Rodyk draugams