BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Travian

Vėl pradėjau Travianą. 6 serve. Jei atsiras nieko neveikiančių gal galit paspaust ant ŠIO
link ir užkelti 75 populiacijos’? Būčiau dėkingas.

Rodyk draugams

Mokslas ir darbas - mintys Lietuvos stiprėjimui.

Lietuvai dažnai trūksta tam tikros rūšies darbininkų. Vietoj to, kad
vežtųsi imigrantus, jie galėtų imtis veiksmų, kad patraukti jaunus
žmones, būsimus studentus į tam tikrą trūkstamą specialybę. Kaip
pavizdį duočiau stipendijas. Jas galėtų reaguliuoti valstybė. Mums
tikrai nereikia šiuo metu tiek ekonomistų ir informatikų (na čia galit
patikslint mane), tarkim trūksta kranistų. Kranistai gauna tarkim 30lt
stipendiją, informatikai 100lt. Siųlau balansuoti stipendijom, tarkim
šiais metais trūksta kranistų, tai prie stipendijos jų esamos pridėti
270lt, gausis 300lt. Štai po studijų turėsime gausybę specialistų.
Kita svarbi vieta, kad jie pabaigę mokslą iš kart gautų darbą. Tarkim
vaikinas A. pabaigė studijas. Jei jis bus gudrus - jis pats susiras
darbą, bet tokių tik 1/10. Kiti - nueis pakrauti į “senukus” ar dar
blogiau - emigruos. Taip darbo nišą užims imigrantai. Reikia, kad
pabaigus studijas dauguma jų iškarto gautų pasiųlymą dirbti.
Bet ne, mūsų politikai nenori dėti pastangų į jaunimą - Lietuvos ir
lietuvių tautos ateitį. Nes studentas gavęs pagalbą dar gali už tave ir
neprabalsuoti. Jis  geriau pensininkus pamalonins 20lt premija,
užsitikrindamas sau daugiau balsų.

Kol kas šios mintys yra BETA versijos, jei kažką norite pridurti ar
pasiųlyt ar pakritikuoti (na žinoma sveikai) - siųskite 
komentarą . Jei sutinkate su manim, galite
parašyti irgi, reiškias galvojo į tą pusę.

Rodyk draugams

Įstojau

Į VDU psichologija neakivaizdiniu kursu.
Į Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą www.tautosjaunimas.lt .

Rodyk draugams

Kas yra meilė?

Ar meilė, tai kai jai blogai, tai būna blogai ir tau?
Ar meilė, kai ji yra tau labai brangi?
Ar meilė, kai tu kasdien galvoji apie ją, kaip buvo gera kartu?
Ar meilė, kai ji tau rūpi ir tu žinai, kad tu rūpi jai?
Ar meilė, kai ji stengiasi daryti taip, kad tau būtų geriau?
Ar meilė, kai tau yra nesvarbu, ar jos išvaizda neatitinka mass-medijos propaguojamo merginos idealo?
Ar meilė, kai tu apie ją galvoji tik iš teigiamos pusės?
Ar meilė, kai tu galvoji, ką ji galvoja apie tave, ką mano jos draugai?
Kas ta meilė išvis? Ar tai yra tai? Aš pats nebežinau. Aš nieko nebežinau. Blemba.

Per vieną geriausių gyvenimo pamokančių filmų Amerikietiškas pyragas (the wedding dalį) sako, kad meilė staigiai neatsiranda. Ji susideda ir jo ir jos smulkmenų. Tai yra malonus prižadinimas ryte, sms'as su žodžiu myliu, kavos padarymas ryte..

Ar sėdėdamas ir nieko nedarydamas suprasiu tai? Ar myliu tą žmogų ar ne? O gal reiktų būti su juo, ir tai ateis savaime?

TRA reikalingas patarimas, jei ne gyvai, sms ar skambučiu, tai bent komentaruose, one, skype ir pan.
Dėkui.

Rodyk draugams

NATO ir mūsų misijos

2004 metų kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO nare.
To pliusai: galime manyti, kad esame saugūs ar bent saugesni. Žinoma istorijoje ne kartą pasikartojo, kad didžiosiom valstybėm visiškai nerūpi mažų tautų likimas.
Na bet tarkim. Aš nesu prieš mūsų narystę nato, aš esu prieš mūsų dalyvavimą kitų šalių okupacijai. O tuo labiau, kai tai pareikalauja mūsų karių aukų. Taip, okupacijai. Kovotojai už tarkim irako laisvę ir Irako tautos norą valdyti šalį patys, be amerikiečių statytinių yra panašūs į Lietuvos partizanus, kovojusius už Lietuvos laisvę ir savarankiškumą. O ypač kai dauguma karų yra akivaizdžiai grobikiški. Manau, kad kiekviena tauta turi pati nuspręsti kas jai yra geriausia, ką ji nori matyti kaip valstybės atstovus. O Lietuvai nėra ko ten kištis.

Trumpai.

Rodyk draugams

Linkin park yra šūdas

Dauguma jų dainų yra vienodos.
Jų žodžiai yra apgailėtini (nesutinkat - pažiūrėkit į what i’ve done lyric’us)
Visiškai komercinė grupė.
Muzika yra “kuriama” vien dėl pinigų.
Jei jų nerodytų per mtv niekas jų ir nesiklausytų.

Jei dar jums per mažai žiūrėkit ČIA.

Rodyk draugams

Antifašizmas – nacistiniais metodais

Pradėkime nuo to, kad antifa ir anarchizmas yra visiškai
nesiderinami. Joks save geriantis anarchistas neprisidės prie „neo-nacių“
antifa. Anarchizmas kaip pasisakymas prieš suvaržymus, už neribotą laisvę yra
visiškai nesuderinamas, su fizinę jėgą propoguojančiais antifa.

Cituoju ištrauką iš jų konferencijos:

„Visais įmanomais būdais stengtis įgyvendinti demokratijos,
laisvės ir žmogiško bendrabūvio idėjas, kaip naujosios kairės iškeltus devizus,
kad rems visas politines ir visuomenines akcijas, nukreiptas prieš
kapitalistinę prievartą, vienpusišką propagandą ir pasaulio įvairovės
naikinimą, kad gins kultūros vertybes, žmogaus teises ir laisves, kad kurs
plačias visuomeninio dialogo galimybes.“ <- 2005-12-14 VILNIAUS KAIRIŲJŲ
KLUBO MANIFESTAS

Kokie gražūs tikslai, o priemonės.. Prieš pasaulio įvairovės
naikinimą, gins žmogaus teises ir laisves.. Idomu kaip tai pasireiškia, kai yra
norima jėga susidoroti, su kitokios nuomonės žmonėmis – nacionalistais? Kur
dingsta tas siekimas įvairovės? Būtent jie ir siekia vienpusės propagandos. Jau
nekalbu kaip jie puoselėja tikėjimo tradicijas, nori kad tarkim krikščioniškas
tikėjimas išliktų. Melo krūva, ne manifestas.

Toliau – antifa savisaugos būriai . Kuo jie skirasi nuo tų pačių nacionalsocialistinės Vokietijos SA būrių? Irgi
rinkosi fizine jėga daryti žalą kitaminčiams.

Vat jum ir anarchistinis antifašizmas nacistiniais metodais.

Rodyk draugams

Jaunimas. Skustagalviai. Kovo 11 eisena. Komunistai. Okupantai.

Visais laikais jaunimas neįtiko seniams: tai jų šukuosenos ne tokios,
tai drabužiai ne tie, o jau apie elgesį―tai trūksta žodžių apsakyti.
Taip ir kankinasi karta iš kartos su jaunimėliu per amžius, vis
užmiršdama savo jaunystės kelius ir klystkelius, siekius ir laimėjimus.
Laimėjimai―nepamirštami―būtent jais be perstojimo giriamasi ir, kaip
vienintelis pavyzdys, jaunimėliui brukte brukamas…
O juk laikai
keičiasi, problemos sudėtingėja ir kiekviena karta jas vienaip ar
kitaip išsprendžia. Kitaip nesivystytų visuomenė, netobulėtų gyvenimas
ir nebūtų jokios pažangos! Šį žmonijos evoliucijos, arba atvirkščiai
revoliucijos, vyksmą fiksuoja istorija, kuri yra geriausia visų kartų
bei tautų mokytoja.

Siūlau prisiminti bent tris Lietuvos jaunimo kartas.

Keturiasdešimtieji. Protingos ir išmintingos senstelėjusių politikų
galvelės be mūšio atidavė Lietuvą okupantams. Tuo tarpu 20 000 Lietuvos
sūnaitėlių paaukojo savo jaunystėlę ir gynė savo Tėvynę ištisus dešimt
metų nuo okupantų savivalės. Šiandien, išsilaisvinusioje valstybėje
turime tik 20% rusakalbių, kai Latvijoje ie Estijoje dvigubai, trigubai
daugiau. Argi tai ne pokario jaunimo nuopelnas?

Ir ne vien ginklu jaunimas gynė Tėvynę, leido laikraščius ir platino
juos, taip ne tik skleidė žinias, bet ir kūrė bei publikavo savo
eilėraščius partizaninėje spaudoje, tuo drąsindami ir teikdami viltį.
Ištisą dešimtmetį okupantai tyčiojosi iš mūsų jaunimo, banditais juos
vadindami, miestelio aikštėse jų lavonus niekindami ir pagarbiai
palaidoti amžinam atilsiui neleisdami.

Tauta apie juos, jaunus ir pasiaukojusius, dainas dainavo, legendas kūrė ir raudas raudojo.

Stribams gi, viena vienužė Toma Birmontienė disertaciją paskyrė, už ką
Konstitucinio teismo teisėjos kėdę lyg ir apdovanota tapo.

Septyniasdešimtieji metai. Oficialiąją visuomenę piktina ilgaplaukiai
pankai,jų gitaros, apranga ir žygiai. Protestuodamas prieš Lietuvos
okupaciją susidegina Kalanta. Ir visa žiniasklaida įvairiais balsais
dezinformuoja bei juodina jį: žinomi profesoriai įvardina jį psichiniu
ligoniu, žiniasklaida prideda narkotikus. Taip su banga užliejamas
tikrasis pasipriešinusio esamam režimui jaunimo siekis, jo obalsiai ir
idealai. Kalantos laidotuvių procesija, okupantinės valdžios
iniciatyva, tampa jaunimo mūšiai gatvėse su milicija. Po to seka
oficialaus susidorojimo parodomoji banga ir tylus jaunimo organizacijų
persekiojimas bei represijos: šalinami iš aukštųjų ir vidurinių
mokyklų, siunčiami į karines tarnybas… Ar bent jau nukerpami
plaukai… plikai.

Tauta pasikabina Kalantos nuotrauką šalia šventųjų „abrozdėlių“ ir
tylomis už jį meldžiasi… Aršiausi jaunimo persekiotojai apdovanojami
nomenklatūriniais postais.

Aštuoniasdešimtieji metai. Susikuria Žaliųjų judėjimas. Jie apkabina
Atominę elektrinę ir sustabdo trečiojo bloko statybą, Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės statybą ir visai ne į temą, pasiūlo
okupantinei kariuomenei „pasiimti milines ir keliauti namo“!!!
Paslaptingomis aplinkybėmis žūva Kauno Žaliųjų vadovas Saulius Gricius,
Sausio 13―ąją žūva dar grupė jaunų žmonių, Medininkai―ir vėl jauni.
Pasipila įtartinų žmogžudysčių―Kiesų, Abromavičių, Žičkų, Lideikių,
Pociūnų―tai žinomos pavardės. O kur dar apie 20 jaunų ir aktyvių, šiuos
laikus puoselėjančių politikos eilinių, kurie buvo neparankūs
konkurentams? Pastebėkite, tarp žuvusių nėra seno, visiems nusibodusio
ar įgrisusio politiko, tik jauni.

Reikia pastebėti, kad ne visi jauni siekia pažangos ar ieško savo kelių į rytojų.

Antai tūlo H. Daktaro atžalėlė G. Daktaras nutipeno tėvo pėdomis. Ir P.
Kūrio sūnaitėlis ėjo tėvo pramintu keliu, komsomolcų vadas Macaitis
anavo kaip išmintingai tvarko Vilniaus žemes… Tikrai nedaro gėdos nei
AMB nei 2K. Pasigėrėjimo verti Paleckiukas su Požėliuku puoselėjančių
senolių kontraversišką paveldą. Bet tai tik sektinos išimtys, o visas
jaunimas eina savais keliais ir kuria savo ateitį.

Šiuo metu, dėmesio centre―vaikinai. Vėliai pradedant šukuosena ir
baigiant batais―visai į nieką nepanašu bei seniams nepriimtina!
Pagalvokit tik, nusiskusti plikai tankias ševeliūras, kai žilagalviai
visokias „aplikacijas“ ar net ištisus perukus perkasi, kad tik
pagerinti savo žlungančią išvaizdą. O tie―specialiai nusiskuta ir
motyvuoja, kad policija, muštynių metu negalėtų jų už plaukų tampyti…
Na, trauk devynios aprangą, bet ką reiškia tie batai― tikri
„branavykai“? Arba vėliavos? Trispalvė―aišku,― bet atvirkštinė
svastika? Kam ir kokį atvirkštinumą jie demonstruoja? Na, jeigu
svastika senovės Indoeuropiečių kultūroje –Saulės ženklas, tai
atvirkštiniai jos spinduliai turėtų reikšti pasiūlymą grįžti ten,
atgalios… Tiesą pasakius, jei jau dešimt metų Kovo 11 praeina
šventinėmis Vilniaus gatvėmis ir niekam neužkliūva nei savo spalva, nei
apranga, nei atributika. Bet kažkam kyla mintis, kad juos būtų galima
sureikšminti, nufilmuoti ir visai prie kito konteksto priklijuoti.
Gautųsi prašmatnus politinis miksas, kuriuo būtų galima dar kartą
tėkštelėti į didvyriškos Lietuvos veidą ir ją apjuodinti pasaulio
akivaizdoje…

O ką, juk niekas ir šiandien nepaneigė bei neatsiprašė už Kalantos
sutrypimą, netyrė ir nenuteisė už visų, pradedant Griciumi ir baigiant
Pociūnu, nužudymą. Jau nekalbant apie purvo vonias Lietuvos himnui ar
autonomininkų Konstitucijos pažeidimus…

Todėl sovietmečiu skambiu internacionalistų vardu pasivadinusių,
šiandien „mažumų“ pavadinimu prisidengusiu ir „lygių galimybių“ bei
„integracijos“ įstatymais apsiginklavusių, bet vis tų pačių―neprašytų
svečių, kadais su ginklu į Lietuvą atėjusių ir neatsiprašiusių,
interesus ir toliau gina buvę ir niekur nepražuvę jų
pakalikai―persikrikštiję komunistėliai. Jaunimas tai mato ir siekia
atstatyti pažeistas lietuvių teises. Juk daugiau niekur Žemėje nėra,
kad užsilikę okupantai reikalautų privilegijų. Tik vienoje Lietuvoje!
Ir pasirodo priminti nekviestiems sveteliams, kad grįžtų namo―negalima.
Tai įvardinama kaip tautų nesantaika, rasinė bei etninė neapykanta.

Tai mes, karšinčiai, praleidome tokius įstatymus, verčiančius mylėti ir
privilegijomis lepinti savo okupantus. Tai mes, senieji, paliksime
ateinančioms kartom neįtikėtiną okupacinį paveldą―teisinę mimikriją,
įtvirtinančią mažumų (okupantų) teises ir daugumos (lietuvių)
prievoles. Tai mes, apsižioplinę įtvirtinome tokius įstatymus, nuo
kurių iš Lietuvos bėga jaunimas į pasaulį ir nebetenka savo Tėvynės
pilietybės, o okupantai džiaugiasi pasiekę savo: Lietuvą be lietuvių!

Seniai niekad neprisipažins pridarę tiek bėdų Tėvynei, o jaunimas―ieško
būdų kaip atitaisyti klaidas, kad nebijotume sakyti vagiui, kad jis
vagis, išdavikui, kad jis toks, okupantui, kad jis užkariautojas ir
privalo palikti išsilaisvinusią nepriklausomą šalį,o ne privilegijų
reikalauti. Atvykusį svečią ne tik draugiškai priimti, bet ir trečioj
dienoj priminti prasmirdusios silkės kvapą. Nekviestiems svečiams
mandagiai priminti mūsų įstatymus ir neleisti siusioti ant
Prezidentūros pamatų.

Tai vadinasi savo Valstybės gynimu.

„Tik tiesa ir šviesa mūs žingsnius telydi“― tai žodžiai iš Lietuvos
himno. Pabandykime nušviesti teisinės mimikrijos vingius, kad išaiškėtų
tiesa.

Oficialioje kalboje naudojami tokie pavadinimai, kaip antai: vokiškieji
fašistų arba fašistiniai okupantai. O liaudyje sakoma paprastai: „atėjo
vokiečiai“ arba „sovietinė armija“, „atėjo rusai“. Oficialiai
„Istrebitelskij bataljon“, o liaudyje―stribai, „armija
krajova“―vadinama lenkais. Tokie trumpiniai įsitvirtina netgi
tautosakoje, kaip antai „…striukas bukas vokietukas…“, reiškiantis
okupantą. O juk sakoma, kad iš dainos žodžių neišmesi… Tai visuotinai
naudojami žodžiai liaudyje įvardinantys grobikus.

Tuo tarpu mūsų teisinės mimikrijos virtuozai iš šių trumpinių įvardino
okupantus kaip tautinę neapykantą, tyrimo metu net nesiaiškindami, ką
skustagalviai turėjo minty: okupantus ar tautas. Tai sena ir išbandyta
bolševikinė taktika― sumaišyti politiką su kriminalais. Šito maža,
apklausti liudytojai― policijos pareigūnai (80% jų rusakalbiai). Taigi
abiem atvejais ― suinteresuoti asmenys. Ir jie negali būti objektyvūs.
Tai patvirtina ir faktas, kad pareigūnai nesiėmė jokių priemonių,
tariamam nusikaltimui sutrukdyti―taigi ar ne iš anksto suplanuotas ir
išprovokuotas nusikaltimo modelis pritaikytas? Atrodo, kad šiuo atveju
nesvarbi visuomeninių ir asmeninių interesų priešprieša. Taigi ir vėl
dvigubi standartai! Ir ne Lietuvos piliečių gynimui, o okupantų,
kolonistų ir emigrantų naudai.

Lietuva―vienintelė pasaulyje valstybė, kurioje gražiai sugyvena šimtu
kalbų šnekančios tautos ir nebuvo valstybės istorijoje nė vieno
„pogromo“ tarp gyventojų ― nei tautinių, nei etninių, nei religinių, o
juo labiau rasiniu pagrindu. Ir nebus―tai sąlygoja tolerantiškas
lietuvių mentalitetas. Tačiau šiandien kažkas naudodamasis techninėmis
žiniasklaidos galimybėmis pastoviai skleidžia tikrovės neatitinkančias
žinias ir formuoja atstumiantį Lietuvos įvaizdį pasauliui, tuo
kenkdamas ir darydamas politinę žalą mūsų valstybei. Juk plika akimi
matosi, kad ne skustagalvius vaikinus protestuojančius prieš blogybes
reikia teisti ir bausti, o tuos, kurie profesionaliai kenkia Lietuvai.
Juk šį faktą patvirtino tik ką buvusi rezervistų byla, kai visa Lietuva
sužinojo, kokio lizdo paukščiai buvo užsienio reikalų ministras ir
saugumo vadovas. O ir šiandien vis dar piktinamės žalingais valstybei
sprendimais, plėšiančiais mūsų iždą milijardinėmis sumomis, kai tuo
tarpu jaunimas netenka galimybės mokytis, o pensininkai žudosi iš bado.

Ir kas gali paneigti,kad tai daro ne užsimaskavę ir valdžion patekę KGB
rezervistai? Antra vertus, skustagalviai skinai― mūsų, o KGB
rezervistai―rusų. Argi ne aišku, ką turėtume ginti? Kruviną sibirinę
praeitį, ar mūsų Lietuvos ateitį?

http://lithuania.bloodandhonour.net/web/drupal-5.7/?q=node/44

Rodyk draugams

Nėra laiko

Norisi parašyt kokį rimtesnį straipsnį, bet nėra kada - užimtas pastarosiom dienom aš.
Na bet anksčiau ar vėliau pagimdysiu straipsnį apie anarchizmą ir antifašizmą.

Rodyk draugams